Pavasario balsų 1895 m. leidimo p. 3

Pavasario balsų mikroistorija: lietuviškų tekstų modernėjimo genetinė rekonstrukcija

Jūs aplankėte tyrimų projekto, kurį pagal programą Modenybė Lietuvoje finansuoja Lietuvos mokslo taryba (S-MOD-17-7), puslapį. 2019 m. jame ims veikti Maironio eilėraščių skaitmeninis kritinis archyvas – į naujausias programines technologijas orientuotas daugialypio teksto diachroninės raidos analizės ir demonstracijos galimybių poligonas.

Projektą Vilniaus universitete įgyvendina prof. Paulius V. Subačius (Vilniaus universitetas, vadovas), prof. Elena Pierazzo (Université Grenoble Alpes, Prancūzija), prof. Giedrė Jankevičiūtė (Vilniaus Dailės akademija, Lietuvos kultūros tyrimų institutas), prof. Darius Kučinskas (Kauno technologijos universitetas), dr. Jurgita Venckienė (Lietuvių kalbos institutas), doktorantė Magdalena Slavinska (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas).

Projekto partneriai – Centre for Manuscript Genetics (Antverpeno universitetas, Belgija, vadovas prof. Dirk van Hulle), Maironio lietuvių literatūros muziejus (direktorė Aldona Ruseckaitė).

Būsima skaitmeninė realizacija – Baltijos pažangių technologijų institutas (dr. Tomas Krilavičius).

Anotacija

Pirmojo iš pagrindų modernizavusio rašytinę lietuvių poeziją kūrėjo Maironio lyrikos rinkinio “Pavasario balsai” penkis autorinius leidimus skiria tūkstančiai tekstinių (lingvistinio ir bibliografinio kodo) variantų, kurie apima ortografijos, punktuacijos, morfologinės, leksinės bei sintaksinės raiškos, figūratyvumo bei versifikacijos, grafinio išdėstymo bei apipavidalinimo lygmenis. Ši keturis dešimtmečius (nuo eilėraščių ankstyvų publikacijų 1885 m. iki 1927 m.) trukusi raida liudija pastangas pritapti prie kalbinės, ideologinės ir estetinės modernizacijos, kurios intensyviausias periodas sutapo su Maironio kūrybos ir visuomeninio aktyvumo metais. Pagaviai reaguodamas ir talentingai atsiliepdamas į sociokultūrinius pokyčius, jis pats tapo svarbiu modernizacijos veiksniu. Jis ne tik įtvirtino naujos eilėraščio kokybės etaloną, bet ir įdiegė grakščių bendrinės kalbos pavidalų siekinį, pasiūlė literatūrinę kompoziciją ir knygos dizainą konceptualiai integruojančio poezijos rinkinio pavyzdį, tapo brandaus literatūrinio teksto ir profesionalėjančios muzikinės kultūros tarpusavio sąveikos katalizatoriumi. Projektu bus užpildyta paradoksali spraga – nors apie Maironį daug rašyta, paprastai žvelgta tik į galutinį jo kūrybos rezultatą, o permanentinis tekstų tobulinimas analizuotas fragmentiškai ir mažai paisant kontekstinių modernėjimo procesų, ypač bendrinės kalbos įsigalėjimo dinamikos. Dėl autorinio sprendimo nuolat perredaguoti tą patį rinkinį “Pavasario balsai”, jo kaita yra puikus objektas genetinei kritikai, o ši moderniosios literatūros analizei Vakaruose plačiai taikoma metodologija Lietuvoje nėra išbandyta. Numatoma genetinę rekonstrukciją atlikti, faksimiles, xml koduotą variantų visumą bei komentarus paskelbti pasitelkus vieną kompleksinę, akademines ir populiarinimo funkcijas sintetinančią platformą – skaitmeninį kritinį archyvą. Tai į naujausias programines technologijas orientuotas daugialypio teksto diachroninės raidos analizės ir demonstracijos konceptas.